Praėjusį penktadienį vaikams dūkstant Tarzanijoje, Vidmantas su Rita laiko nešvaistė veltui: jie rado laisvą akimirką ir apžiūrėję žemėlapius jau planavo kitą kelionę su vaikais. Buvo nuspręsta vykti į pusiau turistinį (automobiliais) žygį po Aukštadvario apylinkes.
Šį šeštadienį apie 10 val. ryto kompanija Antakalnio vaikų ir du aktyvistai išrūko Aukštadvario link. Pirma stotelė buvo Napoleono kepurė. Tai piliakalnis Lepelionių apylinkėse už Aukštadvario. Kadangi vaikai sportiški, jie netruko užlėkti viršun, bet šį kartą ir vadukai neatsiliko- pasileido paskui vaikus ir pasiekė viršūnę beveik neatsilikdami. Edgardas ir Jonas surengė nuostabų komedijinį etiudą viršukalnėje: jie suvaidino užsilikusį Napoleono palikuonį ir vertėją, kurie surengė ekskursiją po piliakalnį ir papasakojo istoriją, kodėl taip vadinamas piliakalnis.
Vaikai padūkę viršuje ir nusiridenę kūliais apačion pareikalavo vežti juos į Velnio duobę, esančią už Aukštadvario. Velnio duobėje jie suskaičiavo visus laiptelius, kurių pasirodo 318 vienetų. Drąsiausi išdrįso nueiti iki duobės centro, o po to pakilę turėjo ilgokai laukti kol Igną apsėdęs velnias paliks jo kūną. Duobės centre jį užpuolusi piktoji dvasia liepė sėst jam ant laiptų ir nieko neklausyti. Bet sklindanti iš keliautojų gera nuotaika nugalėjo ir Ignas atsistojo ir prisijungė prie draugų grupės.
Keliautojai turėjo pasiėmę maisto: Vidmantas nupirko mėsos ir pasirūpino arbata su kava, Ritos mama įdavė porą trilitriakų obuolių sulčių, trilitrinį savo konservuotų agurkų ir 5 kepalus itališkos duonos, Augustinas vaikams mašinoje paliko obuolių. O vyrų komandos žaidėjas Denisas prisidėjo dvejomis dėžutėmis sausainių tik iškeptų jo kepyklėlėje. Vaikus papramogauti ir pavalgyti trumpam įsileido Bielinių sodybos šeimininkai.
Kelionė po pietų buvo pratęsta ir kompanija išrūko į Trakus, kur aplaipiojo visas pilies sienas, o kai kurie vaikai nepabūgo sušlapti ir braidė Galvės ežere. Taip pat vaikams daug džiaugsmo suteikė gulbės ir antys, kurias iš rankų vaikai maitino likusia nuo pietų duona ežero pakrantėje. Vėliau visi susirinko prie automobilių ir surengė pikniką su karštais gėrimais ir Deniso sausainiais.
Nors jau vakarėjo antakalniukai labai nenorėjo grįžt namo. Todėl Vidmantas nusprendė surengti varžybas. Tik pasirinko teritoriją daug didesnę negu įprasta regbio aikštė: varžybos vyko Vingio estradoje. Teritorija buvo milžiniška, bet vaikai nepabūgo ir žeminimus darė asfaltuotuose žeminimo plotuose, kurie juosė estrados pievą. Kai vaikai išsisėmė Vidmantas juos sukvietė ir susisodinęs papasakojo mistinę pasaką apie juos pačius. Vaikams tai labai patiko. Kadangi jau temo, tai vaikai nubėgo greitai prisirinkti gražių klevo lapų ir padarę puokštes savo auklėtojoms sušoko į automobilius pasiruošus juos pargabenti namo, kur jų laukė ten likę draugai ir auklytės.
Grįžus vaikų laukė dar vienas nedidelis siurprizas. Aukštadvaryje tą dieną šurmuliavo liaudies mugė ir Vidmantas vaikams slapta nupirko ilgų cukrinių saldainių, kuriuos padalino atsisveikindamas. Vaikai buvo maloniai nustebinti.
Labai norėtume padėkoti šios išvykos maitintojams: Ritos mamai Rimantei, Denisui ir Vidmantui, o Rita ypatingai norėtų padėkoti Jonui, padovanojusiam jai klevo lapų puokštę.
Daugiau nuotraukų: PHOTO
