Mūsų „Mo“ dalinasi įspūdžiais iš rinktinės. Debiutinėse savo rungtynėse jis pelnė žeminimą, bet Lietuvai tai nepadėjo ir šalies rinktinė nusileido į pirmąją diviziono vietą pakilusiems šveicarams. Kas nutiko Šveicarijoje?

Šveicarijoje įvyko didelis lūžis. Tai pasijuto ir komandoje, ir mūsų žaidimo stiliuje. Aišku, gal per lengvai čia išsireiškiau – lūžis dar tik prasidėjo. Visi supratom, kad žaidžiam pasenusį, statišką regbį, kuris kokiu dešimtmečiu atsilieka nuo pasaulio. Visi žaidėjai turim sukaupę patirties, bet ir ji nebe labai aktuali. Su trenerio Lino Naujalio pagalba mokomės naujo, greito ir įdomaus regbio principus. Reikia tik truputį palaukti, kol įsivažiuosime.

Ko pritrūko toje nelemtoje išvykoje?

Visi buvom pasirengę tikrai gerai. Kai kuriems žaidėjams, kaip dažnai ir nacionaliniame čempionate būna, pritrūko ištvermės. Va proto tai trūko beveik visiems! Žaidžiant tokio stiliaus regbį, kokio mus moko Linas, reikia daug galvoti, o šiaip per daug galvoti aikštėje nebuvau pratęs.

Ar verkėt po pralaimėjimo?

Na verkt tai mes neverkėm, bet nosis buvo nukabinę žemai. Labai nuliūdino tai, kad nepavyko laikytis žaidimo plano. Nesisekė įvykdyti skirtų užduočių ir atlikti elementariausių pareigų, kurios tiesiog yra regbio pagrindai.

Kaip jauteisi giedodamas himną?

Kaip tikras Lietuvis – būtent iš didžiosios raidės.

Ar buvo krikštynos?

Žinoma, kad buvo krikštynos. Mes jau buvom joms pasirengę ir linksmai priėmėm. Labai nekentėjom.

Kaip ruošiatės susitikimui su kroatais?

Kiekvienas turim savo uždavinius, juos paprasčiausiai ir stengiamės įvykdyti. Išsiskirstę į klubus kiekvienas individualiai daugiau padirbam ir tiesiog palaikom fizinę formą. Šeštadienį susirinksim aikštėje ir tobulinsim komandinį žaidimą. Manau, daug padeda rungtynių peržiūra ir mokymasis iš savų klaidų.

Kaip jaučiasi vilniečiai rinktinėje? Juk seniai bebuvo, kad sostinės vaikinai atstovautų Lietuvai. Nacionalinėje komandoje daugiausiai regbininkai vienaip ar kitaip susiję su Šiauliais.

Smagu ir įdomu, nors dar nespėjome perlipti bendravimo barjero. Manau, kad į gerą besikeičiantys asmeniniai santykiai turės didelės reikšmės visos rinktinės žaidimui.

Tu savo darbu pasiekei aukščiausią garbę – atstovauti šaliai. Ką pasakytum mūsų klubu jaunimui?

Mokslas yra pirmoje vietoje, o po mokslų galima truputį ir pasportuoti. Jei nėra galimybės su komanda, tai galima ir individualiai. Svarbu, kad būtų noro dirbti, Labai svarbu pasitikėti savimi ir tuo, ką darai. Niekada nežiūrėkit atgal, o nusistatę tikslą judėkite į priekį.