Kas tokius žodžius pasakė apie regbį? Tai – buvusio Vilniaus mero, politiko Artūro Zuoko žodžiai. Būdamas Lietuvoje ir turintis laisvesnio laiko ir visada pasistengia sostinėje aplankyti Vilniaus regbio akademijos auklėtinių varžybas, pabendrauti su treneriais, žaidėjais, gerbėjais. Jis – vienas tų politikų, kuriuos visada malonu matyti Vilniaus regbio stadione per VRA dvikovas su priešininkais bei užkulisiniuose akademijos renginiuose. VRA jam uždavė kelis klausimus, į kuriuos jis mielai atsakė.

• Gal atsimenate, kada pirmą kartą pamatėte regbio varžybas? Gal teko ir pačiam kada nors žaisti ir kaip sekėsi?

– Pirmą kartą regbio varžybas teko stebėti per televiziją jaunystėje dar gyvenant Jonavoje. Nors pats šio žaidimo nežaidžiau, tačiau su regbiu teko susipažinti ir net jį išbandyti. Tai įvyko man dar būnant Vilniaus meru, kuomet Regbio akademijos kvietimu dalyvavau regbio treniruotėse vaikams su instruktoriais. Buvau tarp vaikų, išklausiusių ir išbandžiusių regbio žaidimo pagrindus.

• Kokie šios sporto šakos bruožai jums patinka labiausiai?

– Vyriškumas ir grumtynės. O jei rimtai, daugiau pažinus žaidimą stebina proto ir raumenų veikla. Taktika, jėga ir ištvermė. Kiekvienąkart stebėdamas rungtynes stebiuosi, kiek daug šiame žaidime reikia taktikos ir strategijos.

• Rudenį sostinės Vingio parke, regbio stadione, stebėjote Vilniaus derbį tarp „VRA-Tomosta“ ir „Geležinis vilkas“. Kokį įspūdį paliko varžybos?

– Įspūdis geras. Regbis labai šeimyniškas sportas. Kiekvienąkart stebiuosi matydamas, kad į šį žaidimą – žaisti ir stebėti, susirenka visomis šeimomis, net kartomis. Tai kuria puikią nuotaiką.

• Ne vienerius metus buvote Vilniaus meras. Iš kur pažįstate VRA, ką žinote apie jos veiklą ir kaip ją vertinate?

– Mane ypatingai imponuoja šio sporto entuziastų, tokių kaip Vidmanto Valio, požiūris į sportą. Į jį jis žiūri ne tik, kaip į sportą, bet ir kaip į socialinę veiklą – didelė dalis VRA žaidėjų yra vaikai iš keturių Vilniaus vaikų globos namų. Jis suteikia galimybę vaikams per sportą integruotis į visuomenę, pamatyti pasaulio, galiausiai – nenuklysti šunkeliais. Tai daroma tyliai ir nuosekliai. Tai be galo žavi. Didžiulė pagarba šiam žmogui ir komandai. Esu šalia ir pagal galimybes visada būsiu.

– Ką patartumėte, kad regbis sostinėje pritrauktų daugiau žiūrovų? Kokiu būdu prie to turėtų prisidėti dabartinė sostinės valdžia ir ar išvis matote dabartinės valdžios pastangas padėti tokiems klubams kaip VRA pritraukiant vaikus ir jaunimą į aktyvią sportinę veiklą?

– Miestas neabejotinai turėtų būti partneris tokių iniciatyvų. Nenoriu kritikuoti dabartinės valdžios, kuri šiuo metu susikoncentravusi tik į finansinius miesto reikalus, todėl pagrindinis jos uždavinys dabar yra privatizuoti patalpas, klubus apmokestinti, neskirti paramos. Visgi, tikiu, kad socialiniu projektų grąža yra šimteriopa, todėl ne viskas gali ir turi būti matuojama tik per finansinę prizmę.

• Kokį įspūdį jums palieka pats regbio stadionas sostinės Vingio parke?

– Labai gerą, jei lyginsime su futbolo stadionu. Juo labiau, kai žinai, kad jis yra palaikomas vien tik entuziastų. Futbolo bendruomenei reikėtų tik pasimokyti.

• Šiais metais aktyvusis regbio sezonas jau baigėsi. Ką galėtumėte palinkėti VRA auklėtiniams ir treneriams kitais metais?

– Išsigydyti mėlynes, pailsėti ir ruoštis kitam sezonui, kuris atneš, neabejoju, dar daugiau smagių akimirkų žaidimo aikštelėje, sirgalių palaikymo ir, žinoma, pergalių.

Donatas Stravinskas