Rungtynėse mes dažniausiai matome dvi komandas, kurios kovoja vardan pergalės. Tačiau niekados negalime pamiršti, kad kažkas šias komandas paruošė, išugdė. Treneriai taip pat dalyvauja rungtynėse. Jiems, kaip ir žaidėjams, dažnai baigiasi kantrybė, išsiveržia emocijos. Pertraukoje, kai komanda šneka su treneriu, trenerio balsas nuolat pakeltas. Ar tai gerai? Gal tai yra nereikalinga? Gal tai ženklas, kad žmogus nelaiko emocijų?

Kiekvienas žmogus turi susidaręs savo atskirą nuomonę šia tema, tačiau visi žaidėjai tuo džiaugiasi. Įsivaizduojat? Žmogus džiaugiasi, kad ant jo rėkia! O iš tikrųjų yra dėl ko džiaugtis. Pakeltas trenerio balsas žymiai lengviau pasiekia ausis, širdį. Žaidėjas supranta ko iš jo yra reikalaujama. Taip pat labai svarbi trenerio savybė – mokėjimas įkvėpti žaidėjus. Nėra geresnės motyvacijos už tikrai gerą trenerio ar kapitono kalbą. Širdis virpa, ašaros kaupiasi akyse, tačiau žaidėjas suvokia ką jis gali ir ką jis turi padaryti.

Ne vien tik suaugusiųjų rungtynėse emocijos liejasi per kraštus. Sakyčiau, kad būtent jaunesniųjų regbininkų varžybose vyrauja ta ypatinga atmosfera. Ne toks jau ir retas reiškinys, kai treneris tiesiog išeina į aikštelę ir dar garsiau sako pastabas žaidėjams ar teisėjams. Jaunesnieji regbininkai tikrai supranta, kad treneris, pakėlęs balsą, iš jų kažko tikisi. Žaidėjai yra motyvuojami, mokomi, o matydami trenerio entuziazmą suvokia, kad nuo kiekvieno iš jų pastangų priklauso komandos rezultatai.

Regbis garsėja savo ypatinga kultūra. Milžiniškos emocijos, pakeltas trenerio balsas, jausmų proveržiai – tik keli didelės kultūros simboliai. Visame pasaulyje, net tarptautinio lygio rungtynėse, treneris šaukia, reikalauja. Toks jau tas regbis. O jei treneris tyliai ramiai aiškina komandos klaidas – vertėtų susimąstyti. Iškart susidaro įspūdis, jog treneriui nerūpi rungtynių rezultatas ir jam neįdomi savo komanda.

„Taigi, žaidėjai, jų tėveliai, ir visi kiti, neišsigąskite, kai matote, jog treneris yra pakėlęs balsą. Tai – gerai. Juk žaidime dalyvauja ne tik komanda. Treneris yra, ko gero, svarbiausia komandos dalis. Aš kaip žaidėjas neatsimenu, kada treneris pertraukos metu nėra pakėlęs balso. Dažnai trenerio kalba gali nulemti rungtynių pabaigą. Noriu visos komandos vardu padėkoti treneriui Vidmantui už neišblėstantį entuziazmą, atsidavimą ir nuolatinį pasitikėjimą mumis.” – sakė Audrius Žemys.

Daugiau nuotraukų: FOTO