Vasaros atostogos ėjo į pabaigą, tačiau viena iš vasaros lauktų išvykų – regbio stovykla Jungtinėje Karalystėje – dar buvo prieš akis. Būsimiems stovyklautojams išvykos laukimas teikė džiaugsmo, o jų tėvams kėlė ir šiek tiek nerimo. Stovykla buvo užsienio šalyje, tad natūralu, kad bendravimas ne gimtąja kalba, pati kelionė vertė visad pamąstyti, ką ir kaip planuoti. Tačiau laikui bėgant visi įsitikino, kad nuogąstauta buvo be reikalo, nes didžiausiu kelionės iššūkiu – pačia kelione – puikiai pasirūpino ir pagelbėjo Mato mama Regina bei jos sesuo Marija su vyru Andriumi. Labai AČIŪ Jiems, nes kelionė visiškai neprailgo, laisvalaikis iki stovyklos ir po jos buvo gerai suplanuotas ir turiningas, pusryčiai puikūs, vakarai praleisti su stalo žaidimais ir juokais iki išnaktų, išvyka į Kembridžo miestą ir jį garsinantį universitetą, tad nuobodžiauti neliko laiko.
Atvykus į Londoną viena para anksčiau, teliko nusiteikti stovyklai, nes viskas buvo iš anksto suorganizuota iki pat stovyklautojų „surinkimo į stovyklą“ taško. Atvykus į susitikimo vietą nustebino sportininkų skaičius, kuris akivaizdžiai liudijo, jog regbis šioje šalyje tikrai nėra „šešėlyje“ ir užima vieną pirmųjų pozicijų sporto pasaulyje. Didžioji dalis jaunųjų sportininkų buvo britai, buvo atvykusi grupė jaunuolių su treneriu iš Italijos, keli jaunuoliai iš Belgijos, Malaizijos ir mes – trijulė iš klubo „Vilniaus regbio akademija“. Taigi trumpai atsisveikinus su atlydėjusiais suaugusiais, mūsų trijulė nėrė tiesiai į regbio pasaulį.
Po poros valandų kelio atvykus į pačią stovyklą – vieną iš Jungtinės Karalystės koledžų, nustebino organizuotumas. Ir tai neturėtų kelti nuostabos, nes „Leicester Tigers“ regbio klubas dalyvauja aukščiausioje Anglijos regbio lygoje – Premiership Rugby (dar žinoma pavadinimu Gallagher Premiership Rugby), o senos regbio tradicijos ir klubo organizacinė struktūra garantuoja atsakingą požiūrį į sportininkus, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Patį klubą sudaro trys grandys – pagrindinė žaidžianti sudėtis, dublerių komanda ir jaunųjų regbininkų akademija, kurių tikslas – žingsnis po žingsnio keliauti vis aukščiau.
Visų pirma stovyklos dalyviams buvo įteiktos simbolinės sutiktuvių dovanos: regbio marškinėliai, gertuvė ir pagrindinis šio sporto šakos simbolis – regbio kamuolys. Gyvenimo sąlygos stovyklos metu buvo daugiau negu puikios: kiekvienas stovyklos dalyvis gavo atskirą kambarį su dušu, aptarnaujantis personalas kasdien keisdavo rankšluosčius, visi dalyviai buvo aprūpinami maistu pagal nustatytą dienotvarkę.
Visi dalyviai atvyko pasisemti kuo daugiau patirties regbio sporto šakoje, tad nuo pat pirmos dienos organizatoriai dalyvius paskirstė pagal amžiaus grupes. Matas ir Kajus pateko į vieną grupę, o Arijus į jaunesnių grupę. Nors formaliai buvo paskirstytos komandos, tačiau sportininkai visad betarpiškai bendravo vieni su kitais ir dalijosi įspūdžiais, kalbos barjeras išgaravo pačią pirmą dieną, nes, kaip sakoma, įmetus į vandenį ir plaukti išmoksti, tad anglų kalbos pamokos pamažu virto gera praktika.
Nuo pat pirmos dienos visi dalyviai buvo integruoti į komandos stiprinimo „team building“ užsiėmimus, siekiant komandos vieningumo, o pirmą vakarą vyko bokštų statymas iš spaudos žurnalų.
Pirmadienis ir visos kitos dienos bėgo labai intensyviu ritmu, buvo organizuojamos ne mažiau nei dvi treniruotės per dieną, vyko mažo kontakto touch‘o žaidimai. Treneriams susipažinus su žaidėjų įgūdžiais, sekė individualios pastabos bei patarimai. Taip pat žaidėjai buvo paskirstyti pagal pozicijas regbio aikštėje, priskirtas treneris dalino žaidybinius „perliukus“ įgūdžiams tobulinti kartu visai sudarytai komandai ir atskirų pozicijų žaidėjams. Kiekvieną vakarą papildomai buvo stiprinama komandų motyvacija, jas vienijant ir suburiant, organizuojamos įvairios užsiėmimų veiklos. Pora kartų dalyviams buvo padaryti siurprizai – kelionė į pramogų parką ir susitikimas su esamais bei buvusiais „Leicester Tiger“ žaidėjais.
Svarbu paminėti, kad vienas klubo įkūrėjų sporto metu patyrė traumą, kuri likusį gyvenimo laiką privertė leisti invalido vežimėlyje. Stovyklos dalyviai buvo supažindinti su tokių žmonių dalia, buvo organizuoti žaidimai vaikams sėdint vežimėliuose, tinklinis visiems sėdint ant žemės. Šie keli vakaro užsiėmimai trijulei suteikė didelius socialinius įgūdžius apie neįgalius asmenis mūsų aplinkoje ir privertė susimąstyti, kad tokių asmenų neverta pamiršti ir tuo pačiu jiems padėti integruotis į mūsų kasdienybę bei priimti juos kaip pilnaverčius visuomenės narius.
Stovyklos pabaigoje, visiems dalyviams parodžius savo įgūdžius ir susipažinus artimiau, buvo surengtos stovyklos pabaigtuvių varžybos. Arijaus komanda nugalėjo bendraamžius rezultatu 40:0, o keli pelnyti žeminimia regbio tėvynės žemėje ilgai išliks atmintyje. Žeminimai, kuriuos tikrai norėtų pakartoti kitais metais panašių stovyklų metu.
Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų VRA trijulė jau sulaukė kvietimo aplankyti stovyklą kitais metais, kurią organizuoja tas pats klubas, o dalyvavęs italų treneris be užuolankų lietuvaičius pakvietė atvykti į Italiją!
Galima sakyti, kad po kartu praleistos savaitės Mato, Kajaus ir Arijaus trijulė tapo savotišku trijų muškietininkų tandemu. Arijus pareiškė, kad ateityje net nedvejodamas priimtų pasiūlymą pakartoti tokius įspūdžius, o visi kartu nusprendėme, kad būtų smagu ateityje tokiose stovyklose matyti ir daugiau Lietuvos atstovų, kurie aikštėje yra komandos nariai ar priešininkai, o už aikštės ribų – geri pažįstami ir bendraminčiai, prie šono spaudžiantys regbio kamuolį!
Arijus Traigys
