Praėjusį savaitgalį Dubline vyko antrasis prestižinio „Šešių nacijų“ regbio turnyro turas. Visiems regbio aistruoliams turnyras padovanojo daug gražių akimirkų. Pergales iškovojo ir tarp lyderių, po dviejų turų, yra Airijos ir Prancūzijos komandos. „Vilniaus regbio akademijos“ atstovai nepraleido šių varžybų. Į Airiją vyko Akademijos direktorius Laurynas Vaičiūnas, valdybos narys Tomas Vaičiūnas bei du sportininkai, Domantas Stravinskas ir Gytis Pečiul, kuriems už atsakingą požiūrį į treniruotes bei varžybas įteikti bilietai į varžybas.

Sirgaliai grįžo pilni įspūdžių, kuriais dalijasi su VRA ir regbio gerbėjais.

Laurynas Vaičiūnas („Vilniaus regbio akademijos“ direktorius)

Nuo pirmų minučių šeimininkai uždarė Velso komandą jos aikštės pusėje, o pirmąjį žeminimą pelnė gynėjas Jordan Larmour, jėga ir vikrumu prakirtęs sukrikusią gynybą. Valai netruko išlyginti rezultato. Vėjeris suklaidino airių gynybą ir išvedė grumtynių saugą Tomos Williams į atakos smaigalį. Jis tiesiog įjungė aukštesnę pavarą ir gražiai žemino prie pat vartų. Pirmam kėliniui einant link pabaigos Airijos regbininkai vėl išsiveržė į priekį. Šįkart svarbiausią vaidmenį suvaidino grumtynių žaidėjai, keliomis bangomis pramušę svečių gynybą. Kamuolį į įskaitinį plotą įnešė grumtynių stulpas Tadgh Furlong. Šeimininkai po pirmo kėlinio pirmavo 12-7.

Antroje rungtynių pusėje buvo galima tikėti atkaklios kovos, bet savo ryžtą parodė tik airiai. Jie visiškai suvaržė išgirtą visame Velso puolimą, o atakuodami negailestingai stūmėsi į priekį. Pirmąjį žeminimą vėl pelnė grumtynių žaidėjai. Jie susijungė į molą, kuris po trumpų vargų prakirto valų gynybinę liniją. Airija galėjo baigtis ir blogiau, nes suvirtę regbininkai uždengė kamuolį. Vis dėlto kiek sudvejojęs teisėjas skyrė žeminimą, lyg sutikdamas, kad judanti į priekį komandą yra viršesnė. Įpusėjus antram kėliniui Velsas gavo progą sušvelninti skirtumą vos iki dviejų taškų, bet Hadleigh Parks išsivadavęs iš varžovų gniaužtų nepajėgė suvaldyti spaudžiamo kamuolio.

Galiausiai Velsą pribaigė tas pat Jordan Larmour, kuris atsidūrė puolimo manevro gale ir pelnė ketvirtąjį, bonusinį žeminimą. Rungtynėms baigiantis Velso ūsas Justin Tipuric dar sušvelnino skirtumą, bet pralaimėjimo kartėlio nepavyko nuslėpti. Airių gynyba suvaržė valų puolimą ir puikiai išnaudojo visas pasitaikius progas puolime. Galutinis rezultatas 24-12. Geriausiu rungtynių žaidėju buvo išrinktas Pietų Afrikoje gimęs aštuntukas C.J. Stander vedęs Airijos grumtynes ir negailestingai stabdęs varžovų pastangas pelnyti taškus.

Aviva stadione be tūkstančių airių ir valų sirgalių buvo ir keturi akademikai – Gytis Pečiul, Domas Stravinskas, Tomas ir Laurynas Vaičiūnai. Apsupti namų sirgalių mūsiškiai palaikė raudonais marškinėliai žaidusius Velso regbininkus, bet to pritrūko. Šį savaitgalį raudonieji tiesiog buvo silpnesni.

Stadione kaip visad regbio rungtynėse buvo puiki atmosfera, bet tik iš jo išėjus penkiasdešimt tūkstančių regbio sirgalių bloškė įsisiautėjanti audra gražiu vardu Kiara. Lūžo skėčiai, skraidė plastikiniai alaus bokalai ir sirgalių šalikai. Tą dieną Airijos mieste Galway turėję prasidėti Europos kultūros sostinės renginiai buvo visai atšaukti, buvo sugadintos elektros linijos ir net parlamento rinkimai vyko vangiau nei tikėtasi.

Domantas Stravinskas („Vilniaus regbio akademijos“ vyrų komandos sportininkas)

Niekad nebuvau pagalvojęs, kad stebėsiu šešias nacijas gyvai. O ypač tokias svarbias varžybas, kaip Airija – Velsas. Viskas prasidėjo tada, kai treniruotėje mums buvo pranešta, jog kelios poros žaidėjų gaus bilietus į varžybas, kaip paskatinimą už pavyzdingą treniruočių lankymą ir rezultatus. Po kelių savaičių man buvo pranešta, kad aš –  vienas iš laimingųjų. Kelionei pasiruošti turėjau dvi savaites. Taigi viskas prasidėjo penktadienio ankstų rytą, kai 5 valandą ryto jau lėktuvu kilome oro uoste. Airijoje mus pasitiko ten dirbantis, lietuvis, kuris nuvežė mus į Dubliną, nes norėjome ne tik pamatyt varžybas, bet ir susipažint su kita kultūra, šalies kraštovaizdžiu. Jau kitą dieną laukė tai, dėl ko mes čia ir atvykome – varžybos. Pajudėjus ryte iš namų (gyvenome toliau nuo miesto centro) teko važiuoti virš valandos iki stadiono, nes kamščiai buvo užkimšę gatves. Mes netgi nusprendėme išlipti iš automobilio ir stadioną pasiekti pėsčiomis, nes būtume pavėlavę. Su bilietais buvo keblumų – teko ieškotis Airijos regbio federacijos būstinės, ten, su dokumentu patikrinančiu tapatybę, prašyti bilietų. Į stadioną įeiti buvo sunku, žmonių spūstis. Visi šūkauja, perkasi atributiką. Kai pagaliau pavyko įeiti į stadioną, nustebau, pirmą kartą buvau tokiame dideliame stadione. Daug sirgalių, visi su savo komandų šalikais, su vėliavėlėmis. Visi laukia varžybų, nemažai žmonių skruostus išsipaišę vėliavomis, kurią komandą palaiko. Daug skirtingų rasių. Šalia manęs sėdėjo italai, tolėliau už mūsų sėdėjo lenkai, truputi toliau sėdėjo Velso gyventojai, o priešais mus – airiai. Niekas nesipyksta. Visi palaiko abi komandas. Tuo regbis ir žavi, čia visi draugai. Vieni kitus sveikina po pelnytų taškų, vieni kitų himnus gieda, vieni kitiems ploja ir palaiko. Atmosfera tokia, kurią vargu ar rastum kitur. Nors ir kova buvo apylygė, bet antram kėlinyje Airija palaužė Velsą ir airiai šventė pergalę. Visi atsipalaidavę bendrauja ir švenčia baruose. Barai buvo pilno dėl dviejų priežasčių: pirma, airiai juk laimėjo, tai reikia atšvęsti, antra, po Airijos – Velso varžybų prasidėjo Anglijos – Škotijos varžybos. Mieste neužsibuvome, nes jau kitą dieną 5 ryto turėjom išskristi namo. Iki dabar prisimenu tą atmosferą ir visų bičiulystę. Regbis eilinį kartą paliko tik geriausius įspūdžius, o dar kai susitinka tokie dideli pasaulio regbio galiūnai. Jei pasiūlytų grįžt dar kartą stebėt varžybų, nedvejodamas sakyčiau TAIP.

Gytis Pečiul („Vilniaus regbio akademijos“ vyrų komandos sportininkas)

Atskridę į Dubliną pirmąją dieną praleidome miesto centre ir senamiestyje. Vaikščiojome po parduotuves ir apžiūrėjome patį miestą. Atsikėlę, anksti ryte, važiavome į prekybos centrą. Likus dviem valandoms iki varžybų pajudėjome link stadiono. Atmosfera prie stadiono buvo nuostabi. Didžiulė masė žmonių su vienu tikslu – stebėti nuostabias varžybas! Varžybos tikrai buvo nuostabios. Pilnas stadionas sirgalių. Gavome puikias vietas, iš kurių pamatėme, kokie milžiniški ir didingi yra profesionalūs regbistai. Tokio aukšto lygio varžybos tikrai motyvuoja siekti aukštesnio lygio regbio ir namie, savo klube.