Vidmantas Valys (vyr. treneris). Pradėsiu nuo to, kaip vėl atsiradau U18 rinktinėje. 2016 metais mūsų (Tauras-VRA) jaunių komanda tapo Lietuvos čempionais. Taip atsirado noras vėl būti Lietuvos U18 rinktinės treneriu, tapti EČ nugalėtojais savo grupėje ir pakilti į aukštesnę grupę. Labai svarbu planuoti treniruotes, sudaryti detalų treniruočių planą, kuris pagrįstų iškeltus uždavinius – nuo ko pradėsi dirbti ir kur nukreipsi savo jėgas. Rinktinės trenerio pagrindinis darbas yra „suklijuoti“ komandą, pasirūpinti, kad būtų gera atmosfera, kad visi laikytųsi disciplinos, reikia mokėti nuteikti sunkiam ir nuoširdžiam darbui bei parengti taktiniam žaidimui. Lietuvos regbyje nėra populiaru kelių dienų stovyklos, kurių metu komanda galėtų ruoštis fiziškai ar tobulinti techniką, todėl tai, kad žaidėjai dirbtų asmeniškai ar su komanda – klubo atsakomybė. Man teko dirbti papildomai, norėjosi, kad jaunimas turėtų prisiminimų ir galėtų jais pasidalyti, todėl Prancūzijoje praleistas dienas ir fotografavau, ir filmavau, ir į socialinius tinklus kėliau.

PADĖKOS

Rimantas Zeringis (treneris). Su Rimantu pasikalbėjome telefonu ir sutarėme, kad jis prisijungs prie U18 trenerių štabo ir bus atsakingas už komandos apšilimą prieš ir po treniruočių bei varžybų, už vėjerio žaidimą puolime bei gynyboje, taip pat į analizės lapą surašys rungtynių metu ir iš vaizdo medžiagos surinktą rungtynių statistiką, kad galėtume matyti savo klaidas, o po to kalbėtis su komanda susirinkimuose ar įtraukti į treniruočių planą. Aš pasilikau dirbti prie grumtynių, bendro žaidimo gynyboje ir puolime bei psichologinio darbo ir geros atmosferos kūrimo komandoje. Dėkoju jam kaip buvusiam auklėtiniui (dabar jau kolegai) už super gerai atliktą darbą su U18 komanda.

Paulius Zubavičius (komandos vadovas). Nuoširdus ir su jaunimu puikiai sutariantis vadovas Paulius jau šešis metus dirba su U18 komanda ir kitomis rinktinėmis, todėl neliko abejonių, kad jis toliau tęs darbą su jaunimo rinktinėmis. Savo darbą jis atliko puikiai. Sąlygos buvo puikios, šioje rinktinėje mums nieko netrūko. Treneriams nereikėjo rūpintis nakvynėmis, transportu, maitinimu, aprangomis, papildais, treniruočių bazėmis ar kontrolinėmis rungtynėmis. Paulius mums leido susikoncentruoti tik į komandos darbą ir pasiekti savo tikslą. Prancūzijoje U18 komanda trenerį pasveikino su gimtadieniu ir jis pabrėžė, kad geriausia gimtadienio dovana jam būtų pergalė prieš danus! AČIŪ TAU už entuziazmą ir norą padėti Lietuvai!

Dovydas Gedrimas (komandos daktaras). Matydavau Dovydą dirbantį su regbio rinktinėmis, bet artimiau bendrauti neteko. Šiais metais susipažinome U18 rinktinėje. Dovydas ne vien tik gerai atliko savo darbą, bet ir buvo jaunimui kaip tėvas. Jis prieš kiekvieną treniruotę ar varžybas žaidėjams padėdavo, paruošdavo energetinius gėrimus ar papildus. Svarbiausia tai, kad jis reikiamu momentu padėdavo fotografuoti ar filmuoti komandos treniruočių darbą, laisvalaikį ar išdaigas. Nuoširdžiai dėkoju už mūsų jaunimo priežiūrą ir užfiksuotus foto ir video momentus.

Jean Denis Audureau (Lietuvos U18 komandos prižiūrėtojas ir padėjėjas Prancūzijoje). Jean jau pirmą dieną pasitiko mus prie viešbučio ir vyko su Lietuvos regbio rinktinės kapitonu ir vadovu į susitikimą. Taip pradėjo savanorio darbą su Lietuvos U18 regbio komanda, ir dirbo iki pat mūsų išvažiavimo. Jean įdėjo daug pastangų, kad sąlygos mums būtų geros ir tai padėjo pasiekti gerų rezultatų. Jis papildomai suorganizavo transportą prie jūros ir į parduotuvę, kad jaunimas galėtų nusipirkti papildomo maisto ar lauktuvių, baseiną, pirtį, sūkurinę vonią, vandens treniruotes ir inventorių, maisto įvairovę valgykloje ir pažintį su vietos bendruomene. Nuoširdžiai dėkoju!

U18 komanda. Tai viena iš geriausių rinktinės komandų, kurioje aš esu dirbęs per savo trenerio karjerą rinktinėje. Jau nuo pirmų pasiruošimo etapų buvome sutarę su žaidėjais: norėdami pasiekti tikslą, turime žinoti, kodėl mes žaidžiame regbį ir kodėl mes norime atstovauti rinktinei. Vyrai suprato, kad jų laukia sunkus darbas. Jiems buvo pasakyta, koks turi būti jų požiūris į tai, kas vyksta, ir kokia atmosfera turi būti komandoje, kad tikslas būtų pasiektas. Jau nuo pirmų treniruočių (Lietuvoje, red. past.) neleidome būti kartu su savo miesto ar klubo draugais, nes jie ir taip gerai pažinojo vienas kitą. Norėjosi, kad visi vieni kitus pažinotų geriau: treniruočių metu poromis liepdavome stoti su kitų klubų žaidėjais ir iškart jų klausdavome: „Ar tu jį pažįsti, ar žinai jo vardą?“. Taip būdavo visur: valgykloje, viešbučiuose. Prancūzijoje žaidėjų nebereikėjo skirstyti – jie patys vienas kitą jau gerai pažinojo.  Malonu buvo į jaunimą žiūrėti: jie juokavo, krėtė išdaigas. Mes, treneriai, jiems leidom tai daryti ir kartais net patardavome, kokį pokštą iškrėsti, kad jie mažiau galvotų apie būsimas treniruotes. Na, o mums liko tik fiksuoti jų linksmybes ir socialiniuose tinkluose rodyti giminėms, klasiokams, draugėms, kaimynams, komandos draugams ar klubų treneriams. Nors gal vaizdas susidarė toks, kad mes Prancūzijoje atostogavome, bet iš tikrųjų to nebuvo. Mūsų komanda žinojo, kada laikas darbas, kada laikas laisvalaikiui. VIDEO

Lietuvos jaunių regbio rinktinės nugalėtojais tapo: Valentinas Mačiulis (Jonavos „Tauras“), Arminas Paškevičius (Jonavos „Tauras“), Eimantas Grabliauskas (Jonavos „Tauras“), Rokas Stočkūnas (Jonavos „Tauras“), Robertas Stočkūnas (Jonavos „Tauras“), Andrius Leontjevas (Vilniaus Tauras-VRA), Domantas Stravinskas (Vilniaus Tauras-VRA), Julius Melnikas (Vilniaus Tauras-VRA), Tautvilas Špokas (Vilniaus Tauras-VRA), Andrius Kvitas (Šiaulių SM „Klevas“), Liudvigas Karnytis (Šiaulių SM „Klevas“), Matas Jonas Miežys (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Arnas Mikulskis (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Santaras Karnytis (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Deividas Vorašilka (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Irmantas Rumbauskas (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Karolis Dringelis (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Lukas Garunkštis (SM „Klevas“-Šiaulių sporto gimnazija), Deividas Peskovas (Šiaulių sporto gimnazija), Povilas Jankauskas (Šiaulių sporto gimnazija), Mantvydas Matiukas (Šiaulių sporto gimnazija), Žanas Sokolovas (Kauno FM „Tauras“), Ovidijus Kybartas (Šiaulių „Vairas“), Povilas Jurgelionis (Kauno „Žalgiris“).

Padėka nugalėtojams.

Nugalėtojų niekas neteisia ir nekritikuoja, nes jie to nusipelnė. Sportininkai  savo savaitgalius aukojo pasiruošimo etapams, atsisakė malonumų, kuriuos turėjo. Dirbo sukandę dantis, neišsimiegoję, liejo prakaitą treniruočių metu ir aiškiai žinojo savo tikslą – pakliūti į rinktinę ir atstovauti Lietuvai. Jie tą ir padarė.

Lenkiu savo žilą galvą ir dėkoju viso kolektyvo vardu už supratingumą, gerą atmosferą komandoje ir pasiektą rezultatą. Jūs šaunuoliai, jūs tai padarėte ir tuo didžiuokitės, nes kitų tokių kaip jūs –nėra!

Lietuvos regbio federacijos valdybai. Lietuvos jaunių U18 regbio komandai buvo sudarytos puikios sąlygos. Mums nieko netrūko, viską turėjome. Teliko nuoširdžiai dirbti ir dėkoti už pagalbą. Visos administracijos ir komandos vardu jums dėkojame !

–

Tėvai, draugai, regbio fanai ir kiti. Palaikydami mus žinutėmis Facebook‘e ir skambučiais Lietuvoje ir užsienyje labai prisidėjote prie motyvacijos dirbti ir kovoti. Dėkojame ir tėvams už tokius stiprius, kantrius ir atsakingus vaikus. Savaitgaliais jie palikdavo savo namus ir vykdavo į pasiruošimo etapus ir, žinoma, į Europos čempionatą. Jūs – šaunuoliai, ir mes kovojome dėl jūsų, dėl Lietuvos. Ačiū jums!

Kaip buvo pasiektas rezultatas?

Tikslas. Mes iškėlėme sau tikslą – užimti pirmą vietą ir kovoti aukštesnėje grupėje. Tai buvo sakoma visiems komandos žaidėjams. Svarbu žinoti, ko mes norime, ko mes siekiame ir kam atstovaujame. Savo trenerio kandidatūros pristatymo plane buvau rašęs apie tai, bet tuomet dar nežinojau varžybų sistemos ir dalyvaujančių komandų skaičiaus. Tikslas dabar jau yra pasiektas su kaupu. VIDEO

Psichologija. Sporto psichologija, tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį turi žinoti treneris. Daug kartų įvairiose situacijose klausdavau žaidėjų, kaip jie išdėstytų savo prioritetus, jeigu norėtų pasiekti geriausių rezultatų: kas svarbiau – ar fizinis pasirengimas, ar taktinis žaidimas, ar psichologija, o gal trenerio darbas? Psichologija man visą laiką yra pirmoje vietoje, juk nuo to priklauso tavo bendravimas su žaidėjais, nusiteikimas darbui ar varžybų rezultatui. Pagrindinis tikslas – suprasti, kaip žaidėjas reaguoja į trenerio emocingą reikalavimą. Daug kartų žaidėjams esu sakęs apie pakeltą savo toną treniruočių ir varžybų metu – mes visi esame žmonės, o ne robotai ir turime savo protrūkio emocijas. Regbininkai dabar jau supranta, kad pakeltas trenerio balsas, tai ne pyktis, o noras išmokyti, priversti suklusti, taisyti savo klaidas. Blogai jau yra tada, kai treneris numoja ranka ir nesako nieko. Taip nutiko paskutinėse treniruotėse prieš  rungtynes Latvijoje. Kai komandai labai nesisekė, tai aš pradėjau šaukti ir nevaldyti savo emocijų. Paskui supratau, kad peržengiau ribas ir reikia pačiam valdytis, taigi atsitraukiau į šoną ir sau pasakiau, kad tegul jie patys susikaupia ir viską daro vieni, galbūt tai jiems padės. Deja, viskas tik blogėjo, žaidėjai pasimetė, nebesuprato kas vyksta. Po 10 minučių žaidėjai suprato, kad jiems reikalingas treneris ir jo reikalavimai. Jie buvo atviri ir tiesiog pasakė: „Treneri, mums reikia jūsų balso, mes jau pripratom prie to ir be jūsų mes negalim dirbti“. Tai mane motyvavo ir visus sušaukiau į ratą. Trumpai pasišnekėjome apie susikoncentravimą į darbą ir užbaigėme treniruotę. Noriu pabrėžti, kad mes kiekvienas turime savo emocijas ir treneris būtinai tai turi paaiškinti savo komandai. Treneris turi matyti žaidėjo nerimą ar baimę prieš rungtynes – prasideda darbas su jaudulio įveikimu. Rungtynių metu matosi jų elgesys, kaip jie kartais nesusitvarko su savimi. Tai priklauso nuo psichologinio pasirengimo prieš treniruotes ar varžybas. Jeigu treniruočių metu kas nors nesusikaupia ir pradeda daryti klaidų, tada simboliškai nubaudžiu ir paprašau padaryti kelis šuoliukus ar atsispaudimus. Po kelių tokių nuobaudų jie susikaupia ir pradeda rimtai sportuoti. Rungtynių metu Latvijoje, pirmąjį kėlinį žaidėjai niekaip nesusitvarkė su jauduliu, daug klydo, nes vengė atsakomybės, bijojo klysti. Per pertrauką išgirdau, kad ir atsarginiai pradėjo abejoti pergale. Man teko įsikišti ir pasakyti: „Kur jūsų tikėjimas?“. Paskiau jiems, kad mūsų komanda tikrai laimės. Per pertrauką su jaunimu pakalbėjome iš naujo. Raginau, kad jie pasitikėtų savimi ir įveiktų savo jaudulį. Komanda „užsivedė“ ir stojo į ratą šūkiui. Toliau jūs jau matėte, kas vyko antrajame kėlinyje – nebeliko jokių abejonių.

Nusiteikimas rungtynėms. Paskutinėje, rytinėje treniruotėje prieš rungtynes Danijoje, treneris paskirstė žaidėjus po du ir davė jiems užduotį, kad jie išsiskirstytų po aikštės teritorijos kampus ir per kelias minutes sugalvotų užvedančius ir nuteikiančius komandą rungtynėms raginimus. U18 rinktinės žaidėjų atliktos užduotys ir pasisakymai prieš svarbias rungtynes: A. M. „Turim būti kaip broliai“, M. M. „Turim su savo gynyba juos išstumti į jų aikštės pusę ir iš ten neišleisti“, O. K. „Nesvarbu ūgis, svoris ar fizinis pasiruošimas, svarbu pasitikėjimas savimi“, T. Š. „Turim neatsipalaiduoti, susitelkti ir žaisti iš visų jėgų, kiek turim bei visas jėgas atiduoti už komandą“, A. L. „Turime nepamiršti, ko čia atvažiavome: kovoti, dirbti aktyviai gynyboje, nežiūrėti į rankas (ypač grumtynėse) ir kovoti, nepasiduoti, nes mes atvažiavome kovoti ir laimėti“, R. S. „Turime kovoti vienas už kitą, padėti nusiteikti vienas kitam“, K. D. „Paliekam visas problemas, pašalines mintis už stadiono ribų, išeiname susikoncentravę tik į žaidimą“, D. S. „Prisiminkite iš kur ir kodėl mes čia atvažiavome. Pagalvokite kiek žmonių mus stebi ir ko jie laukia iš mūsų“, E. G. „Parodysime iš kurios šalies mes esame ir už ką kovojame“, J. M. „Chebra, mes čia atvažiavome kovoti dėl savo garbės, nes mes esame lietuviai ir mes esame galingi. Mūsų trispalvė švytės mūsų marškinėlių rankovėse. Ir įrodysime ką ta trispalvė reiškia“, R. S. „Daug dirbom ir turim savo tikslą“, D. V. „Aukojome savaitgalius, atvažiavome ne tam, kad pralaimėtumėm mes čia, atvažiavome, kad laimėtumėm visi“, P. J. „Esame komanda ir dirbsime visi kaip vienas“, R. Z. „Vaikinai, galvoju, kad šiandien pas kiekvieną galvoje tokia mintis, kad šiandien diena, lyg būtų paskutinė. Ir ji turi būti pati geriausia mums“, A. K. „Rungtynių metu nesipykite dėl menkiausių klaidų. Pamirškite jas ir būkime kaip šeima, kaip broliai vienas su kitu“, M. M. „Pamirškime tas klaidas, kurias darėme vakar ar prieš savaitę, atiduokime visas jėgas šiandien“, V. M. „Chebra, Lietuvoje žmonės laukia mūsų pergalių, todėl atvežkim jiems laimėjimus“, D. P. „Būkime kaip šeima, kovokime iki paskutinio kraujo lašo. Mūsų laimėjimai bus įrašyti į istoriją ir atsiminsime tai ilgai“, Ž. S. „Ši diena, kai turime atiduoti visą save, kad po to nesigalėtume dėl nieko ir viską daryti, kad žinotume, jog padarėme viską, ką galim“, L. K. „Mes šiandien neturime teisės pralaimėti. Kiek buvo praikaito išlieta, kiek jėgų atidavėme, tokį kelią nuėjome, šiandien tikrai nepralaimėsim“, P. J. „Chebra, jūs po varžybų turite sakyti: „bliamba, aš sužaidžiau savo geriausias varžybas“. Reikia atiduoti 110 procentų, kad paskui netektų gailėtis: „aš galėjau padaryti tą ir aną“, A. P. „Nusiteikime aikštėje ir laimėkime vardan Lietuvos“, L. G. „Atiduosime visas savo jėgas. Mes privalome laimėti“, S. K. „Mes esame kaip kumštis, turime pasitikėti vienas kitu“.

Taip skambėjo komandos žaidėjų pasisakymai prieš tos dienos rungtynes ir tai įkvėpė ne vien tik žaidėjus, bet ir trenerius, vadovą.

Prieš kiekvienas rungtynes persirengimo kambaryje treneris taria paskutinis žodžius, nuteikia komandos žaidėjus rungtynėms ir palieka juos dviem minutėms nusiteikti asmeniškai savyje. Po to grįžta į rūbinę ir prašo pakilti į lemiamą mūšį, sueiti į ratą. Kapitonas pasako paskutinius žodžius ir visi kartu pritariamai sušunka. Labai svarbu nesijaudinti, bet atsakomybė, jaudulys ir baimė suklysti labai užvaldo. Treneris visuomet turi raginti ir palaikyti. VIDEO P.S. bus vėliau

Požiūris ir disciplina. Rezultatą galima pasiekti tik vykdant trenerių ir vadovo nurodymus. Teko daug dirbti su disciplina: jau nuo pirmojo etapo rinktinės kandidatams buvo aiškiai pasakyta, jog rūkantys, geriantys ir konfliktuojantys sportininkai bus išmesti iš rinktinės, nepaisant gero žaidimo. Taip vienam geram žaidėjui ir nutiko. Prancūzijoje įvyko nedidelis incidentas, kurį reikėjo greitai numalšinti. Jaunimas savo tarpe norėjo pajuokauti, bet viskas virto į patyčias. Treneris po pietų pasikvietė incidento dalyvius ir liepė pasiaiškinti. Vėliau netgi davė užduotį sugalvoti scenarijų apie discipliną ir visa tai suvaidinti. Regbininkams patiko ši užduotis. Jie suprato, kas disciplina yra labai svarbi sportininko gyvenime. Prancūzijoje buvo dar keli smulkūs emocingi pasisakymai tarp žaidėjų (nepasidalino…), bet tai nugirdęs treneris paprašė žaidėjų prieiti prie jo ir padaryti 15 atsispaudimų, paspausti vienas kitam rankas ir nusišypsoti. Daugiau nieko ir nebuvo, tik geri prisiminimai. Komandos žaidėjai gerai suprato, koks turi būti jų požiūris į siekiamą rezultatą. VIDEO

Pagarba. Regbyje labai svarbu rungtynių metų elgtis pagarbiai su varžovu ar teisėju. Mes galime tuo didžiuotis ir girtis. Netgi spiriant į vartus, visas stadionas nutyla ir parodo pagarbą spiriančiajam ir jo komandai. Po rungtynių abi komandos privalo dalyvauti trečiame kėlinyje (komandos būna pavaišinamos gėrimais ir maistu, kapitonai įteikia dovanas vieni kitiems, visi žaidėjai dalijasi rungtynių įspūdžiais). Ši sena tradicija – vienas esminių regbio bruožų. VIDEO

Visų žaidėjų pagrindinė pareiga yra sąžiningai paisyti ir gerbti žaidimo pagal taisykles principus. Atsilygindami treneriai, kapitonai ir žaidėjai turi gerbti rungtynių teisėjus. Po rungtynių turi paspausti varžovams, treneriams ir teisėjui ranką. Tai pati didžiausia vertybė regbyje.

Laisvalaikis, santykiai tarp žaidėjų ir trenerių. Labai svarbu komandai organizuoti laisvalaikį, kad žaidėjai būtų nukreipti nuo kasdienybės monotonijos ir negalvotų apie būsimas treniruotes. Be žaidimo ir kitų laisvalaikio užsiėmimų, regbis susijęs su daugeliu emocinių sąvokų: drąsa, ištikimybe, kilnumu, drausme, komandiniu darbu. Trenerių tikslas – užtikrinti regbio tradicijų tęstinumą aikštėje ir už jos ribų. Komandai suplanavome kelionę prie jūros, pavaikščiojimą po miestą, maudynes kiemo baseine, poilsį pirtyje ir sūkurinėje vonioje. Smagiausias jų laisvalaikis – naršymas internete. Pasidalijimas įspūdžiais su mylimais žmonėmis – labai svarbu. Mes dėjome daug pastangų, kad pažintume  vienas kitą. Treneriai, vadovas ir žaidėjai turi bendrauti atvirai, ugdyti pasitikėjimą. VIDEO

Komandos atmosfera. Labai svarbu, kad žaidėjų santykiai tarp trenerių ir vadovo būtų šilti. Jeigu komandoje vyrauja puikus klimatas, žaidėjai treniruotėje dirbs noriai ir produktyviai. Teigiama, kad rungtynių rezultatai priklauso nuo to, koks psichologinis klimatas vyrauja komandoje. Pagrindinis faktorius, lemiantis atmosferą komandoje yra kontroliuoti ir kurti gerą atmosferą tarp žaidėjų, kad jie sutartų tarpusavyje ir praleistų linksmai laiką. Mūsų trenerių ir vadovų požiūris į juokus buvo vienodas: mes stengėmės juokauti ir pokštauti, kad žaidėjai noriai įsijungtų į vaidmenį ir dalyvautų tame procese. Kiekvienos komandos klimatas yra vertinamas pagal tai, kiek žaidėjai nori prisiimti atsakomybės ir kaip jie laikosi reikalavimų, ar žaidėjams yra aiški komandos vizija ir vertybės, ar žaidėjai mano, kad jų rezultatas yra teisingas ir galiausiai – kokius įsipareigojimus komandai jaučia kiekvienas žaidėjas. O visas šias sąlygas diktuoja trenerio vadovavimo įvairovė. VIDEO

Krūvis ir poilsis. Mums visuomet reikėjo keisti treniruočių krūvio apimtį ir intensyvumą, bet svarbiausia, kad toks kaitaliojimas žaidėjams buvo naudingas. Jie nejausdavo krūvio ir dirbo su malonumu. Po kiekvienų rungtynių žinojome, kad kitą rytą reikia daryti atstatomąją treniruotę, nes kitaip organizmas bus sustingęs ir sunkiai priims krūvį kitose treniruotėse. Rytinėje treniruotėje žaidėme įvairių žaidimų, kad jie lengvai pajudėtų, o vakare būtų pajėgūs 60-70 proc. Kai kuriuos žaidimus jie pasiūlė ir patys. Pats svarbiausias dalykas buvo kontroliuoti jų krūvį ir poilsį. Poilsis buvo įvairus: vieni maudėsi baseine, kiti naršė internete, treti ėjo pagulėti ar paklausyti muzikos. Žaidėjams susirinkimuose buvo pasakyta, kad nuo 23:00 val. eitų miegoti, o ryte nuo 8:30 val. ateitų pusryčiauti. VIDEO

Mityba. Maistas Prancūzijoje įvairus. Valgykloje į padėklus buvo galima dėtis tiek, kiek norisi.  Reikėjo vėliau net sudrausminti jaunimą, nes įsidėdavo daug ir dar nemažai palikdavo lėkštėje. Desertai ir vaisiai taip pat džiugino, o vandens užteko ir treniruotėms, ir varžyboms. VIDEO

Lietuvos himnas ir vėliava. Jau nuo senesnių rinktinių, kuriose aš dirbau su jauniais ar jaunimu komandoje, buvo privaloma mokėti Lietuvos himną. Žaidėjams būdavo sakoma, kad jei nemokėsi himno, tai negalėsi žaisti rungtynių. Iki rungtynių reikėdavo atsiskaityti – sugiedoti Lietuvos himną. Paskutiniame pasiruošimo etape visi žaidėjai viešbutyje turėjo atsiskaitinėti. Kai kurie žaidėjai susipainiodavo ar giedodami, todėl eidavo mokytis iš naujo. Prancūzijoje dainuodavome visi kartu po kiekvienos rytinės ir vakarinės treniruotės. Mes labai gerai žinome, kad vykstant tarptautinėms regbio varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas su muzika, tačiau mes negalėjome taip išmokti, todėl tarptautinėse rungtynėse mes paprašėm šeimininkų negroti Lietuvos himno muzikos, nes mūsų vyrai sugiedos gyvai. Tai mus motyvavo prieš rungtynes. Be to, žinojome, kas yra Lietuvos valstybės vėliava, kuri visą laiką buvo šalia komandos prieš rungtynes. Po finalinių rungtynių, komandos vadovas jau buvo paruošęs Lietuvos trispalvę perduoti mūsų komandai, taigi vyrai po rungtynių apibėgo ratą aplink stadioną ir parodė Lietuvos simboliką. VIDEO

Visų regbio mylėtojų palaikymas. Mums buvo labai svarbus jūsų palaikymas. Mes siuntėme savo treniruočių, varžybų ar laisvalaikio nuotraukas ir filmukus tam, kad parodytume jums savo dienas Prancūzijoje. Taip pat norėjosi siųsti jums gerų žinių dėl mūsų komandos geros atmosferos, nes nuo jos priklausė ir mūsų darbas bei rezultatas. Siuntėme ir prašėme jūsų palaikymo per Facebook‘ą, nes mums labai svarbūs jūsų komentarai, linkėjimai ir sveikinimai. Kai tapome savo grupės nugalėtojais, įdėjau nuotrauką su Lietuvos U18 komandos apdovanojimais ir parašiau „Mes čempionai! Ačiū visiems, kurie palaikėte Lietuvoje ir už jos ribų, ir tikėjote mūsų pergale“. Sulaukėme rekordinio skaičiaus laikų ir tai parodė, kiek vis dėlto mes turime regbio gerbėjų! VIDEO

Kultūrinis ir socialinis darbas. Ši kelionė buvo ne vien tik kultūrinė-pažintinė, bet ir socialinė. Teko dirbti su vietiniais vaikais, kurie kartu atostogavo  mūsų kempinge. Visi kartu jie žaidė įvairius žaidimus, atliko regbio pratimus. Galiausiai sustojo į ratą, sušuko „France!“ ir nusifotografavo. Po tokios akcijos sulaukėme ir atgalinio ryšio: vaikai mums nupiešė piešinių su regbio ir Lietuvos tema. Vakare jaunimas ėjo į vietinę diskoteką. Ačiū prancūzų vaikams ir jų tėveliams! VIDEO